Atėjo laikas bažnyčiai atgailauti dėl jos kvailumo ir bergždžių ėjimų. Bažnyčia pakankamai ilgai žaidė su tamsa. Atėjo laikas surimtėti ir grįžti prie Galvos; Jėzus Kristus, ir pašalinkite iš Jo Kūno bet kokį nepaklusnumą Jo žodžiams ir nuodėmes. Tai rimtas skambutis, nes nuodėmės ir nedorybės matas yra pilnas. Dievas vis dar saugo bažnyčią ir suteikia žmonėms laiko atgailauti dėl savo nuodėmingo gyvenimo, pašalinti nuodėmes iš savo gyvenimo ir gyventi paklusnumu Jo Žodžiui pagal Jo valią. Bet tai netruks ilgai, prieš tai, kai Dievas nuima savo apsauginę ranką nuo bažnyčios. Todėl, Tegul Bažnyčia atgailauja!
Išdidūs pasiuntiniai mano, kad jie tai žino geriau už Dievą
Dabar aš Nebukadnecaras giriu, liaupsinu ir gerbiu dangaus Karalių, visi, kurių darbai yra tiesa, ir Jo keliai teisia: ir tuos, kurie vaikšto išdidžiai, Jis sugeba (kuklus (Daniel 4:37))
Žmonės mąsto savo pasididžiavimu, kad Dievas viskam pritaria. Kad žmonės galėtų daryti, ką nori, ir gyventi kaip pasaulis. Jie mano, kad Dievas neprieštarauja, jei jie daro kūno darbus ir gyvena nuodėmėje, nes Dievas juos myli ir jais rūpinasi.
Bet Dievas nėra toks. Dievas vis dar yra šventas ir teisus ir nelaiko blogio gėriu.
Dievas nepasikeitė, nes tiek daug tėvų pasikeitė iš rimtų tėvų, kurie augino ir auklėjo savo vaikus iš tėvų valdžios ir valios, taisė ir drausmino savo vaikus, į draugus, kurie nori būti mėgstami savo vaikų ir vesti savo vaikus iš savo jausmų ir emocijų, prisitaikyti ir atsiduoti vaiko valiai.
Nėra tokio dalyko kaip šiuolaikinė Dievo versija. Dievas yra tas pats, Vakar, Šiandien, ir amžinai.
Jis nekoreguoja savo žodžių, valia, ir įsakymai, kurie amžinai įsikuria danguje, į valią, geismai, ir kūniškų žmonių troškimai (kritęs žmogus)
Dievas yra Kūrėjas dangaus ir žemės ir visko, kas yra viduje, įskaitant visus žmones. Dievas yra šventas ir teisus. Jis nekenčia nuodėmės.
Dievas negali turėti bendrystės su nuodėme (Nuodėmė, kurį Dievas apreiškė ir kuris yra parašytas Biblijoje).
Dievas nepakeitė savo valios į savo Sūnaus valią
Senasis Testamentas ir Naujasis Testamentas liudija, kad Dievas negali priimti žmonių nuodėmės ir niekada nepritars nuodėmei. Dievas nenusilenkia žmogaus kūno valiai ir troškimams ir nekeičia savo žodžių ir valios.
Net tada, kai Jėzus meldėsi Tėvui Getsemanės sodas. Kai Jis buvo toks kupinas baimės, kad Jo prakaitas tapo kaip kraujo lašai ir krito ant žemės. Tėvas savo valios nederino su Sūnaus valia. Tačiau, Tėvas davė savo Sūnui galią vykdyti Jo valią (Mattheüs 26: 39-42, Lucas 22:42-44).
Jėzus, kas bijojo (pagarbiai nusiteikęs) Jo Tėvas, pasidavė Jam ir pakluso Jo valiai. Dėl Jo paklusnumo, Jis buvo labai išaukštintas ir tapo Amžinojo Išganymo autorius ir sėdi kaip Karalius Tėvo dešinėje.
Jėzus buvo ištikimas Tėvo liudytojas
Jėzus, Dievo Sūnus buvo Tėvo atspindys žemėje. Jis buvo viena su Dievu, o tai reiškia, kad Jie buvo sujungti, ir Jis kalbėjo tais pačiais žodžiais ir darė tuos pačius darbus kaip ir Tėvas.
Jėzus nebuvo maištaujantis Sūnus, kaip Adam (ir visi tie, kurie gimsta iš jo sėklos), kuris manė, kad tai žino geriau už savo Tėvą ir paklusdamas velniui laikė Dievą melagiu.
Šventoji Dvasia, kurie gyveno Jėzuje, apreiškė Tėvo mintis ir valią. Jėzus veikė pagal savo mintis ir vykdė savo valią.
Jėzus kalbėjo Tėvo žodžius ir savo Tėvo darbus atliko savo įgaliojimu (Jo vardas) ir skelbė bei apreiškė Dievo Karalystę žemėje (a.o Matas 4:17, Pamarginti 4:43, Luke 11:20; 16:16, John 5:30-38; 10:32-38, Veikia 10:38).
Dievo žodžiai vis dar yra galingi ir vis dar galioja. Dievo įsakymai (Jėzaus įsakymai) vis dar taikoma. Ir Šventoji Dvasia, kuris nuteisia pasaulį už nuodėmę, teisumo, ir teismo sprendimo, vis dar gyvas!
Tačiau, tai žmonės, kurie yra paveikti velnio ir jo melo ir tiki (ir priversti žmones patikėti) kad taip nebėra, arba pakeisti Dievo žodžius ir projektuoti Tėvą, Jėzus, ir Šventoji Dvasia kitaip, nei yra iš tikrųjų. (Taip pat skaitykite: Netikras Jėzus, gaminantis netikrus krikščionis).
Ko trūksta bažnyčioje?
Bažnyčioje trūksta vieno dalyko – tikrojo atsinaujinimo Kristuje. Mirtis (Nuodėmingas) kūnas, Dvasios prisikėlimas iš numirusių, o šventosios Dvasios apsigyvenimo trūksta tiek tradicinėse, tiek šiuolaikinėse bažnyčiose.
tikrojo atsinaujinimo trūksta daugelyje tradicinių bažnyčių
Vienoje pusėje, turime tradiciškesnes bažnyčias, kurie pamokslauja, tarp kitų, Jėzus ir Dievo įsakymai ir moko žmones paklusti šiems įsakymams ir jų laikytis, kuris, žinoma, yra geras. Bet daug kartų, jie skelbia žinią iš materialaus kūno (kūniškas protas) ir prigimtinio žmogaus išmintis, ir jie primeta šiuos priesakus žmonėms, ir iš žmonių tikimasi, kad jie nusivilks kūno darbus (Nuodėmė) savo jėgomis.
Užuot skelbę tikrąjį atsinaujinimą, jie moko žmones ir teikia Metodus ir žingsnius, kad taptų geresne savęs versija ir numalšintų savo kūniškus geismus bei troškimus.
Bet Jėzaus Kristaus Evangelija ir kryžiaus pamokslavimas nėra apie tapimą geresne savęs versija ir kūno geidulių bei troškimų numalšinimą, bet tai apie miršta sau (Nutarė (Nuodėmingas) kūnas) Kristuje ir tapti nauju kūriniu Jame ir gyventi iš tos naujos padėties (valstybė) ir gamta.
Atsinaujinimo vaisių nematyti daugelyje tradicinių bažnyčių
Per dvasinį žmonių nežinojimą, tikroji atgaila ir atsinaujinimas, kaip parašyta Biblijoje, nėra skelbiami. Jie kalba apie regeneraciją, bet dėl jų dvasinio nežinojimo, regeneracija yra neteisingai interpretuojama.
Kiek pamokslininkų, kurie stovi sakykloje ir kalba apie atsinaujinimą, atgimsta Dvasioje?
Kiek jų priėmė sąmoningą sprendimą sek paskui Jėzų ir yra Pakrikštyti ir priėmė Šventosios Dvasios krikštą per rankų uždėjimą, ir yra gimę iš Dievo ir įžengė į Dievo Karalystę ir skelbti Karalystę bei kvietimą atgailauti Dvasia?
O kiek bažnyčios lankytojų atgailavo, išgirdę kryžiaus pamokslavimą ir pasikrikštiję Kristuje, gavę Šventąją Dvasią ir kalbėję naujomis kalbomis (kaip Jėzus sakė ir įsakė) ir vaikščiokite Tėvo valia?
Nutarė (nukritęs) žmogus niekada negali tapti geresne savo paties versija. Kodėlgi ne? Nes kūnas yra silpnas ir blogas, nes viešpatauja nuodėmingas kūnas. Todėl kažkas, kas tiki Dievą, bet negimsta iš naujo Kristuje, visada kovoja su mirties vaisiais;; Nuodėmė, kurį nuodėmingas kūnas vis gamina. (Taip pat skaitykite: Senojo žmogaus mūšis ir silpnumas).
Tikrojo atsinaujinimo trūksta daugelyje šiuolaikinių bažnyčių
Kita vertus, mes turime šiuolaikines bažnyčias, kurie pamokslauja, tarp kitų, Kryžius, Išpirkimo, ir laisvė Kristuje, o tai, žinoma, yra gerai. Nes tie, kurie tiki ir atgimsta iš naujo Kristuje, yra išvaduojami iš velnio valdymo, Nuodėmė, ir mirtis per kūno mirtį ir iš tamsos perkeliami į Sūnaus Karalystę, dėl to tikintieji daugiau nebevaikšto tamsoje ir toliau daro materialaus kūno darbus, bet kūno darbus suterškite per Dvasią (a.o.. Romėnai 8).
Tačiau daugumoje šiuolaikinių bažnyčių jie to neskelbia. Dėl to, Žmonės to nedaro gyventi prisikėlimo gyvenimą, bet žmonės vis dar yra nuodėmės vergai.
Pašventinimo procesas, kuris apima proto atnaujinimą Dievo žodžiais ir gyvenimą pagal Dievo žodžius, ir dėl to vaikščiojimas paskui Dvasią tikėjime, nevyksta.
Netikra laisvė Kristuje, kuri yra skelbiama, naudojama valiai vykdyti, geismai, ir materialaus kūno troškimus ir toliau gyventi pagal žmogaus valią, ir atkakliai laikytis nuodėmės, nesijausdami kalti ar pasmerkti.
Abiejose bažnyčiose, Žmonės mokomi iš pamokslininko žmogiškojo intelekto, iš (Žemiškų) išmintis ir pačių sukurta žmogiškoji doktrina, kuris kyla iš kūniško proto, vietoj Žodžio ir Šventosios Dvasios, ir iš Kristaus proto.
Ir todėl, kad abiejose bažnyčiose (Žemiškų) Išmintis, ateinanti iš kūniško žmogaus proto, yra skelbiama ir mokoma, Mes matome tuos pačius vaisius, kaip ir pasaulis klausytojų gyvenime.
Krikščionių gyvenime trūksta atsinaujinimo vaisių Kristuje
Nes, jei atgimę iš naujo dvasingi žmonės stovėtų sakykloje ir būtų mokomi iš Žodžio ir Šventosios Dvasios pagal Dievo valią, tada bažnyčios lankytojai, negyventų kaip pasaulis, kaip Adomo pasekėjai (Nepaklusnus sūnus), kurie klauso velnio ir vaikšto nuodėmėje ir savo darbais išaukština velnią. Bet jie vaikščiodavo kaip Jėzaus pasekėjai (paklusnus Sūnus), kurie Jo klausosi ir Jam paklūsta, teisiai vaikšto ir savo darbais išaukština Tėvą.
Jie negyventų licenzijuoto gyvenimo nelabume (bedievystė), bet jie gyventų šventume ir teisume.
Kol žmonės gyvena licenzijuotą gyvenimą ir vaikšto kaip pasaulis nelabai, maištaudami ir nepaklusnumas Dievui, Jo Žodis, ir Dvasia, tada žmonių prigimtis nepasikeitė, o tai reiškia, kad jie negimsta iš naujo Kristuje ir neturi juose pasiliekančios Dievo Dvasios ir nepriklauso Dievui.
Žmonės, kurie yra gimę iš Dievo ir gavę Šventąją Dvasią, negyvens nepaklusdamas Dievui.
Jie neturi maištauti prieš Dievo žodžius ir aiškinti juos pagal savo (Kūniškas) įžvalga ir žmogiškasis supratimas bei savo pačių sukurtos tiesos skelbimas (Realijas).
Ne, nes tikrieji Dievo sūnūs (Tai taikoma tiek vyrams, tiek moterims) atsiduoti Kristui ir Tėvui. Jie tiki Jį, ir priimkite Jo žodžius, Pataisos, ir drausminimai, ir skelbkite Jo tiesą, ir vykdyti Jo valią.
Dievas nuims savo apsauginę ranką, jei bažnyčia neatgailaus
Kai tik žmogus sėdi Dievo soste ir pakeičia Dievo žodžius ir Jo Karalystės dalykus iš savo paties supratimo, Įžvalgos, ir išvados, ir mano, kad jis gali tai padaryti geriau už Dievą ir iš tiesų randa būdą, kaip gyventi tiek Dievo Karalystėje, tiek tamsoje ir todėl gauti Dievo palaiminimus ir amžinąjį gyvenimą, tuo pat metu toliau darydamas kūno darbus, Dievas nuima savo apsauginę ranką nuo bažnyčios.
Atėjo tas laikas, kad Dievui užteko ir pakankamai ilgai perspėjo. Nuodėmės matas yra pilnas, kuriuo Dievo teismai ateina ne tik per žemę, dėl gyventojų nuodėmės, kaip matome šiandien, bet ir virš bažnyčios, dėl narių nuodėmių.
Tegul bažnyčia atgailauja!
Kaip paklusnūs vaikai, nekurti savęs pagal buvusius geismus savo nežinojime (1 Peter 1:14)
Tegul bažnyčia atgailauja nuo jos pasididžiavimas ir maištas prieš Dievą, jos nepaklusnumas Jėzui (gyvasis Žodis), ir Šventosios Dvasios sielvartas.
Tegul Viešpaties baimė, kuri yra išminties pradžia, Grįžimas į bažnyčią. Ir tegul bažnyčia atsiduoda Kristui ir paklūsta Žodžiui. Skelbkite tikrąją Kristaus Evangeliją ir atsinaujinkite Jame. Kad sielos iš tiesų būtų išgelbėtos, o ne laikinai linksminamos. Ir per pamokslavimą iš Žodžio ir Šventosios Dvasios, išgelbėtos sielos yra maitinamos ir puoselėjamos. Kad jie užaugtų panašūs į Jėzų Kristų ir vaikščiotų kaip subrendę Dievo sūnūs žemėje.
Tegul žmonės, kurie sako, kad yra gimę iš Dievo, bet gyvena kaip pasaulis nuodėmėje, Pašalinkite nuodėmes iš savo gyvenimo Dvasia ir vaikščiokite paklusdami Žodžiui teisume ir laikykitės Jėzaus įsakymai.
Tegul Bažnyčia atgailauja ir pabunda teisumui, paklūsta Jėzui ir skelbia bei apreiškia Dievo Karalystę žemėje!
„Būk žemės druska’
